Nauja tendencija Lietuvoje: užkasus karo kirvius konfliktai sprendžiami taikiai

Taikiai išspręstas ginčas ne tik sutaupo laiko, sumažina negatyvių emocijų kiekį, bet ir finansiškai yra naudingesnis. 

Mediacija, kaip alternatyvus konfliktų sprendimo būdas, yra skatinama ir populiarinama daugelyje Europos Sąjungos valstybių, Lietuva ne – išimtis. Nuo 2015 m. pradžios 14 mediatorių Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos apygardų probacijos tarnybose teikia taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, kuriomis jau pasinaudojo 2 802 šalies gyventojai.

„Užsienio šalių praktika rodo, kad mediacijos paslaugos teikimas asmenims yra itin prasmingas ir būtinas, kartu užsitikrinant atskirais atvejais sėkmingą jų elgesio korekciją. Jei daugiau nei iki šiol ginčų, konfliktų būtų sprendžiama mediacijos keliu, tai turėtų apčiuopiamos naudos ne tik ginčo šalims, bet ir valstybei – sumažėtų bylų našta teismams, galima būtų efektyviau organizuoti teismų darbą ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas“, – įsitikinęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiai dienai pasinaudojus mediatorių paslaugomis buvo išspręsti 1 436 konfliktai.

„Dažniausiai mediacijos būdu tenka spręsti ginčus, kylančius dėl žalos atlyginimo. Teismo nuosprendis, kuriuo nukentėjusiajam asmeniui priteisiamas žalos atlyginimas, dažnai tereiškia pirmąjį žingsnelį sunkiame išieškojimo kelyje. Džiugu tai, kad šio metodo dėka bylos šalys gali pasikalbėti apie realias žalos atlyginimo galimybes ir susitarti dėl atlyginimo išdėstymo ar net piniginės prievolės pakeitimo kitokio tipo įsipareigojimu“, – pasakojo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos mediatorė Renata Mikalauskaitė.

Probacijos tarnybose dirbančių mediatorių paslaugomis gali pasinaudoti bet kuris Lietuvos gyventojas – ši paslauga yra nemokama. Kiekvienas asmuo, norėdamas konfliktinę situaciją išspręsti taikiai, gali kreiptis į probacijos tarnybą dėl nemokamų mediacijos paslaugų.

Pasak R. Mikalauskaitės, naudos iš šio būdo gauna abi konfliktuojančios šalys. Nukentėjusysis turi galimybę sulaukti atsakymų į klausimus, į kuriuos gali atsakyti tik nusikaltęs asmuo, be to, padidėja tikimybė, kad pažeidėjas, įvertinęs savo finansines galimybes ir pateikęs pasiūlymą nukentėjusiajam, realiai vykdys susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Nusikaltęs asmuo turi galimybę atsiprašyti arba pasiaiškinti, taip pat – atlyginti žalą nukentėjusiajam.
Nuo 2014 m. rudens iki 2016 m. pavasario įgyvendinto projekto metu buvo sukurtas ir įdiegtas mediacijos modelis, suformuluoti teisiniai mediacijos taikymo probacijos tarnybose pagrindai, parengta speciali mediatorių rengimo programa, apmokyti 82 darbuotojai. Mokymuose dalyvavo dviejų kategorijų darbuotojai: probacijos tarnybų pareigūnai bei specialiai atrinkti kandidatai, kurie vėliau buvo įdarbinti kaip mediatoriai. Mediacijos paslaugos sėkmingai teikiamos ir šiandien.

Projektui „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose (MIPT)“ įgyvendinti buvo skirta 387 598, 51 Eur, 2009 – 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ lėšų.